kyšterti

kýšterti, -ia, -ėjo žr. kyštelti: 1. Kap kyšterė[jo] sausų malkų pečiun, tai ir ažusdegė suodžiai Vrnv. Pro priemenės duris kyšterėjo moteriška galva rš. Vakar kyšter[ėj]au pirštą ir žiūrau – kraujai eina Trak. 2. Jei dar tėvas kýštertų, ir rastų vaiką rūkant Alv. Vieną dienelę kýšterėj[o] šilumelė, i vė šaltis Klt. 3. Kýšteri duonos, net akimù ima Arm.

◊ gálvą kýšterti

1. pažiūrėti staiga kur: An kitus kýšteri gálvą: tai lopšiukas, tai ligonis, ė par man ramiausia Ds.

2. trumpam užeiti: Lietuvininkai, prancūziškai pasirėdę, į bažnyčią vos išgirst ką kýšteria gálvas K.Donel.